rest of lithuanian support files (28oct08)

git-svn-id: svn://tug.org/texlive/trunk@11182 c570f23f-e606-0410-a88d-b1316a301751

1 files changed, 87 insertions, 0 deletions

diff --git a/Master/texmf-dist/doc/latex/lithuanian/testlt.tex b/Master/texmf-dist/doc/latex/lithuanian/testlt.tex
new file mode 100644
index 00000000000..beba5552443
--- /dev/null
+++ b/Master/texmf-dist/doc/latex/lithuanian/testlt.tex
@@ -0,0 +1,87 @@
+\documentclass[a4paper]{article}
+
+\usepackage[utf8x]{inputenc}
+\usepackage[L7x]{fontenc}
+\usepackage[lithuanian]{babel}
+\usepackage[pdftex,unicode]{hyperref}
+%\usepackage{tgtermes}
+%\usepackage{tgpagella}
+%\usepackage{tgbonum}
+%\usepackage{tgschola}
+
+% Titulinio puslapio reikalai
+\title{Ištrauka iš Wikipedijos}
+\date{2006}
+
+\begin{document}
+\maketitle
+\section{Istorija}
+
+
+Lietuvių kalba kaip baltų kalbų grupės kalba yra glaudžiai susijusi su 
+\href{http://lt.wikipedia.org/wiki/Latvi%C5%B3_kalba}{latvių kalba} 
+ir išmirusia \href{http://lt.wikipedia.org/wiki/Pr%C5%ABs%C5%B3_kalba}{prūsų kalba}.
+
+Lietuvių kalba kaip atskira rytų baltų šakos kalba pietinėje rytinių baltų dalyje ėmė klostytis 
+nuo \href{http://lt.wikipedia.org/wiki/VII_am%C5%BEius}{VII a.} VI—VII a. latvių ir lietuvių kalbos 
+atsiskyrė viena nuo kitos; vėliau ėmė skilti į tarmes. Manoma, kad apie XIII—XIV a. 
+lietuvių kalboje ėmė išsiskirti pagrindinės 
+\href{http://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Auk%C5%A1tai%C4%8Di%C5%B3_tarm%C4%97&action=edit}{aukštaičių}
+ ir \href{http://lt.wikipedia.org/wiki/%C5%BDemai%C4%8Di%C5%B3_tarm%C4%97"}{žemaičių tarmės}, 
+kurios paskui dar smulkiau skaidėsi patarmėmis, o šios savo ruožtu — šnektomis bei pašnektėmis.
+
+\href{http://lt.wikipedia.org/wiki/Auk%C5%A1taitija}{Aukštaičių} dabar yra trys pagrindinės patarmės:
+ rytų, vakarų ir pietų aukštaičiai, arba dzūkai, 
+o \href{http://lt.wikipedia.org/wiki/%C5%BDemaitija}{žemaičių} — taip pat trys: 
+vakarų (arba klaipėdiškiai; donininkai), šiaurės vakarų (arba telšiškiai; dounininkai) 
+ir pietų (arba raseiniškiai; dūnininkai).
+
+Dabartinės literatūrinės kalbos pagrindas remiasi vakarų aukštaičių pietiečių (suvalkiečių) tarme, 
+išlaikiusia senesnes fonetikos ir morfologijos lytis.
+
+Seniausieji lietuvių kalbos paminklai siekia XVI a. pradžią. Pirmasis žinomas lietuviškas raštas — 
+anoniminis poterių tekstas, ranka įrašytas į 1503 m. Štrasburge išleistos knygos 
+„Tractatus sacerdotalis“ paskutinį puslapį. Tekstas remiasi 
+\href{http://lt.wikipedia.org/wiki/Dz%C5%ABkai}{dzūkų} tarme ir veikiausiai yra nuorašas iš dar 
+ankstesnio originalo. Nėra abejonės, kad bažnytinių lietuviškų rankraštinių tekstų būta ir anksčiau, 
+gal net XIV a. pabaigoje, kadangi 1387 m. įvedus aukštaičiuose krikščionybę, tokių tekstų būtinai 
+reikėjo religinei praktikai (istoriniuose šaltiniuose yra užuominų, kad pirmasis poterius į lietuvių 
+kalbą esąs išvertęs \href{http://lt.wikipedia.org/wiki/Jogaila}{Jogaila}).
+
+Tačiau seniausia žinoma spausdinta lietuviška knyga yra 
+\href{http://lt.wikipedia.org/wiki/Martynas_Ma%C5%BEvydas}{Martyno Mažvydo} 1547 m. katekizmas, parašytas 
+žemaičių tarmės pagrindu ir išspausdintas 
+\href{http://lt.wikipedia.org/wiki/Kaliningradas}{Karaliaučiuje}. Šiame katekizme įdėtas ir pirmas lietuviškas 
+elementorius „Pigus ir trumpas mokslas skaityti ir rašyti“, kuriame pateiktas lietuviškas raidynas ir vienas 
+kitas autoriaus sukurtas gramatikos terminas (balsinė „balsė", sąbalsinė „priebalsė" ir kt.). 
+Su M. Mažvydo katekizmu prasidėjo naujas etapas lietuvių kalbos istorijoje — ėmė kurtis ir plėtotis 
+lietuvių literatūrinė kalba, reikšminga lietuvių tautos kultūrinio gyvenimo priemonė.
+
+Apie 1620 m. pasirodė ir pirmasis lietuvių kalbos žodynas — 
+\href{http://lt.wikipedia.org/wiki/Konstantinas_Sirvydas}{Konstantino Sirvydo} „Dictionarium trium linguarum“, 
+susilaukęs penkių leidimų, o 1653 m. buvo išleista pirmoji lietuvių kalbos gramatika — Danieliaus Kleino 
+„Grammatica Litvanica“. Taip XVII a. viduryje prasidėjo ir mokslinis lietuvių kalbos tyrinėjimas, kuris 
+ypač suintensyvėjo XIX a., atsiradus lyginamajai istorinei kalbotyrai.
+
+\section{Abėcėlė}
+
+Lietuvių kalbos abėcėlę sudaro 32 raidės:
+
+Aa Ąą Bb Cc Čč Dd Ee Ęę Ėė Ff Gg Hh Ii Įį Yy Jj Kk Ll Mm Nn Oo Pp Rr Ss Šš Tt Uu Ųų Ūū Vv Zz Žž
+
+\textit{Aa Ąą Bb Cc Čč Dd Ee Ęę Ėė Ff Gg Hh Ii Įį Yy Jj Kk Ll Mm Nn Oo Pp Rr Ss Šš Tt Uu Ųų Ūū Vv Zz Žž}
+
+\textsc{Aa Ąą Bb Cc Čč Dd Ee Ęę Ėė Ff Gg Hh Ii Įį Yy Jj Kk Ll Mm Nn Oo Pp Rr Ss Šš Tt Uu Ųų Ūū Vv Zz Žž}
+
+{\fontshape{scsl}\selectfont{Aa Ąą Bb Cc Čč Dd Ee Ęę Ėė Ff Gg Hh Ii Įį Yy Jj Kk Ll Mm Nn Oo Pp Rr Ss Šš Tt Uu Ųų Ūū Vv Zz Žž}}
+
+\textbf{Aa Ąą Bb Cc Čč Dd Ee Ęę Ėė Ff Gg Hh Ii Įį Yy Jj Kk Ll Mm Nn Oo Pp Rr Ss Šš Tt Uu Ųų Ūū Vv Zz Žž}
+
+\textbf{\textit{Aa Ąą Bb Cc Čč Dd Ee Ęę Ėė Ff Gg Hh Ii Įį Yy Jj Kk Ll Mm Nn Oo Pp Rr Ss Šš Tt Uu Ųų Ūū Vv Zz Žž}}
+
+\textsf{Aa Ąą Bb Cc Čč Dd Ee Ęę Ėė Ff Gg Hh Ii Įį Yy Jj Kk Ll Mm Nn Oo Pp Rr Ss Šš Tt Uu Ųų Ūū Vv Zz Žž}
+
+\texttt{Aa Ąą Bb Cc Čč Dd Ee Ęę Ėė Ff Gg Hh Ii Įį Yy Jj Kk Ll Mm Nn Oo Pp Rr Ss Šš Tt Uu Ųų Ūū Vv Zz Žž}
+
+
+\end{document}